Pastaraisiais metais plastinės taršos klausimas sulaukė platų dėmesį visame pasaulyje. Siekiant išspręsti šią problemą, biologiškai skaidūs plastikiniai maišeliai yra laikomi perspektyvia alternatyva, nes jie sumažina aplinkos pavojų skilimo proceso metu. Tačiau biologiškai skaidžių plastikinių maišelių tvarumas taip pat sukėlė tam tikrus susirūpinimą keliančius dalykus ir ginčus.
Visų pirma, turime suprasti, kas yra askaidomas plastikinis maišelis. Palyginti su tradiciniais plastikiniais maišeliais, jis turi puikų požymį, tai yra, jis gali būti suskaidytas į mažesnes molekules tam tikromis sąlygomis (pvz., Aukšta temperatūra, drėgmė ir kt.), Taip sumažinant poveikį aplinkai. Šios molekulės gali būti dar labiau suskaidytos į vandenį ir anglies dioksidą natūralioje aplinkoje.
Skilimo plastikiniai maišeliai sumažina plastikinės taršos problemą skilimo proceso metu, tačiau tuo pat metu jų gyvenimo ciklas vis dar yra tam tikrų problemų. Nuo gamybos iki perdirbimo ir šalinimo vis dar yra keletas iššūkių.
Pirma, norint gaminti biologiškai skaidomus plastikinius maišelius, reikia daug energijos ir išteklių. Nors kai kurie biologiniai ištekliai naudojami gamybos procese, jis vis tiek turi sunaudoti daug vandens, žemės ir chemikalų. Be to, susirūpinimas taip pat kelia anglies išmetimą gamyboje.
Antra, biologiškai skaidžių plastikinių maišelių perdirbimas ir šalinimas taip pat susiduria su tam tikrais sunkumais. Kadangi skaidomam plastikui reikia specifinių aplinkos sąlygų skilimo proceso metu, skirtingų rūšių skaidomiems plastikiniams maišeliams gali prireikti skirtingų šalinimo metodų. Tai reiškia, kad jei šie plastikiniai maišeliai bus klaidingai sudedami į įprastą šiukšliadėžę arba sumaišytos su perdirbamomis atliekomis, tai turės neigiamą poveikį visai perdirbimo ir perdirbimo sistemai.
Be to, biologiškai skaidžių plastikinių maišelių skilimo greitis taip pat sukėlė ginčus. Tyrimai parodė, kad kai kurie biologiškai skaidomi plastikiniai maišeliai užtrunka ilgai, kad visiškai suyra, ir tai gali užtrukti net metus. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu jie gali padaryti tam tikrą žalą ir taršą aplinkai.
Reaguodamos į aukščiau pateiktas problemas, kai kurios įmonės ir mokslinių tyrimų institucijos pradėjo kurti ekologiškesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, kai kurios biologinės medžiagos, atsinaujinanti plastika ir skaidoma bioplastika buvo plačiai ištirtos ir naudojamos. Šios naujos medžiagos gali sumažinti žalą aplinkai skilimo proceso metu, o anglies išmetimas gamybos procese yra mažai.
Be to, vyriausybė ir socialinės įmonės taip pat imasi daugybės priemonių, skirtų skatinti degraduojamų plastikinių maišelių tvarumą. Kai kurios šalys ir regionai suformulavo griežtus taisykles, kad apribotų plastikinių maišelių naudojimą ir skatintų skaidomų plastikinių maišelių kūrimą ir skatinimą. Tuo pačiu metu, norint perdirbti ir apdoroti skaidomus plastikinius maišelius, taip pat reikia dar labiau pagerinti atitinkamą politiką ir sukurti labiau subrendusią perdirbimo ir perdirbimo sistemą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors biologiškai skaidūs plastikiniai maišeliai turi didelį potencialą sumažinti plastikinę taršą, jų tvarumo problemoms vis dar reikia nuolat atkreipti dėmesį ir tobulėti. Kurdami ekologiškesnes alternatyvas, gerindami perdirbimo ir šalinimo sistemas bei stiprindami politiką ir reglamentus, galime žengti svarbų žingsnį link plastikinės taršos.
Pašto laikas: 2012 m. Liepos 21 d
